Kas ir kokio dydžio delspinigius gali nustatyti savininkams, piktybiškai nemokantiems bendrijai mokesčių?
Paskutinį kartą sukurta Sep 12, 2023
233
1 0
Aukščiausias bendrijos organas - bendrijos narių visuotinis susirinkimas, jis galėtų priimti sprendimą dėl delspinigių priskaitymo, dažniausiai tai (kad susirinkimas gali priimti tokį sprendimą) būna įrašyta ir bendrijos įstatuose (būtina pasižiūrėti savo bendrijos įstatus, gali būti ir kitokių sąlygų).
Priimant sprendimą dėl delspinigių nereikėtų pamiršti, kad jų dydis turi būti pagrįstas protingumo kriterijumi, o pernelyg dideli delspinigiai gali būti ginčijami teisme. Galima remtis šalyje taikoma bendrąja praktika, bendrijai paslaugas teikinčių organizacijų pagal sutartis nustatytais delspinigių dydžiais.
PASTABA. Patirtis rodo, kad skolas išieškoti labiau padeda ne delspinigių taikymas, bet skolų išieškojimas teismine tvarka, kas nėra labai sudėtinga (pretenzija skolininkui, raštas teismui, raštas antstoliui). Dažniausiai užtenka vieno skolos išieškojimo per antstolį, kad asmuo pradėtų atsakingiau vykdyti pareigą mokėti bendrijai įnašus.
"Ieškovai teigia, kad susirinkimas negalėjo nustatyti delspinigių už vėlavimą mokėti įmokas, nes pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, delspinigiai gali būti nustatyti tik įstatymuose, sutartyje ar teismo procesiniame dokumente. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytu ieškovų argumentu. Bendrijos narių susirinkimas visuotinis susirinkimas neturi teisės nustatyti visiems nariams delspinigių, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma. Dėl nurodytos priežasties tenkinta ieškovų reikalavimų dalis ir 2018 m. vasario 13 d. susirinkimo sprendimas, kurio patvirtinta įmokų mokėjimo ir delspinigių dydis, tiek kiek juo nustatytas delspinigių dydis, pripažintinas negaliojančiu.."
Gali kilti abejonių, kad galimai nepakankamai buvo įvertinta įstatų reikšmė ir bendrijos veiklos specifika, bet jeigu norisi šventos ramybės, galima rinktis taikyti ne delspinigius, bet palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, vadovaujantis Civilio kodekso 6.210 str.:
6.210 str. | Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė
1. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 2. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Peržiūros:
233
Naujausi straipsniai
Finansinė ataskaita 2024 ruošiama
21
Priešgaisrinė
Priešgaisrinės sistemos remontas
24
Baseinas paleidžiamas nuo Gegužės 1 d.
19
Magnetinių spinų įvedimas
23
Visų namų domofonų tvarkymas, kad būtų g...
22
Populiarūs straipsniai
Einamieji darbai kuriuos būtina atlikti...
1092
Bendrijos Bajorų kel. 23, Vilnius BDAR į...
943
Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo...
868
Rakto kodas
845
Informacija apie legioneliozės prevencij...
718
Registuotis
Due technical issue
Prisijungti
Pamiršote slaptažodį?
Mums rūpi jūsų privatumas
Jūsų patirtis šioje svetainėje bus pagerinta leidžiant slapukus.
Slapukų politika